Viskas prasidėjo neromantiškai: Palmyra ruošė indišką apkepą, o aš tuo tarpu žiūrėjau pro virtuvės langą ir galvojau: “Velnias, negi ir vėl būsiu sniego šokį sušokęs”. Ir tada Palmyra, kad šūktels: “Žinau apie ką galvoji”. Suklusau, o ji stovi ir žiūri į mane kaip rentgeno aparatas Antakalnyje. Tyla. Ir tada ji, kad sušuks: “Turim išgelbėti pasaulį ir padėti jiems išvengti ateities problemų. turim kraustytis į internetą. Tavo vizija sveikintina”.

Neslėpsiu, žmonos mintis beveik atspindėjo mano kažkada apmąstytą idėją – Ateities spėjimo linija 1112 (nes sudėjus gaunasi 23, o tai – lemtingas skaičius).

Toliau stojo tyla ir valgėm Palmyros apkepą. Ji niekad nemokėjo teisingai išvirti ryžių, bet šį kartą beveik pavyko. Po vakarienės prisėdome prie savo namų kompiuterio tinkamame namo kampe (pinigų kampas) ir pradėjome. Kadangi jau iškart numatėme blogas.lt mirties dieną (jos dar neatskleisim), o be to neigiama EMO karma net Palmyros akinius ant žemės numušė. Atėjom čia. Viskas bus privatu ir aišku. Kreipkitės. Padėsim.

Nuoširdžiai,

Naglis Orakulas